užukrūmė

užùkrūmė sf. (1), ažùkrūmė (r.) (1) Ds žr. užkrūmis: Eik ažùkrūmėm, kad žmonės nematyt Trgn. Mėnulis, lįsdamas iš užukrūmės, visuomet būna susigėdęs Db.